Viešumas prasideda nuo piliečio.Nepriklausomas pilietinis naujienų portalasKonsultacijos žiniasklaidos ir pilietinių teisių klausimaisPrisidėk prie iniciatyvų savo bendruomenėjeParemk laisvą pilietinę spaudąViešumas prasideda nuo piliečio.Nepriklausomas pilietinis naujienų portalasKonsultacijos žiniasklaidos ir pilietinių teisių klausimaisPrisidėk prie iniciatyvų savo bendruomenėjeParemk laisvą pilietinę spaudą
Pasakykite savo nuomonę svarbiais visuomenei klausimais. Balsuoti galima vieną kartą iš vieno įrenginio – be registracijos ir be slapukų.
Apklausa nuo 2026 m. spalio 22 d.
VIEŠOS BYLOS. KAS TIRIA TYRĖJUS?
10 000, 100 000, 3 000 eurų… Tokias sumas vardija visuomenininkas, kalbėdamas apie aktyviems žmonėms tenkančias teisinių procesų išlaidas. Kodėl skirtingose bylose kartojasi tos pačios pavardės? Ar visais atvejais tinkamai tiriami įrodymai? Ir kas tikrina pačių tyrėjų, prokurorų bei teisėjų darbą? Siūloma iniciatyva „Viešos bylos“ – viešai dokumentuoti procesus, analizuoti sprendimus ir tikrinti galimus pažeidimus. Nes teisingumas turi būti ne tik vykdomas, bet ir matomas visuomenei.
Ar pritartumėte viešam visuomenininkų ar kitaip nukentėjusių bylų registrui?
Apklausa nuo 2026 m. spalio 24 d.
Ar žiniasklaida turėtų viešai rašyti apie teismo bylas, kuriose pati yra šalis?
Klausiame, kaip skaitytojai vertina žiniasklaidos viešumą, kai ji pati dalyvauja teismo procesuose.
Ar, jūsų nuomone, žiniasklaida gali skelbti asmens atvaizdą be jo sutikimo, kai skelbiama viešo intereso tema?
Straipsnyje aprašytos bylos susijusios su asmens teise į atvaizdą ir žiniasklaidos laisve, todėl klausiame apie bendrą principą, ne apie konkrečią bylą.
Ar, jūsų nuomone, institucijos pakankamai išsamiai tiria piliečių pranešimus apie galimus aplinkos pažeidimus?
Šiame pranešime piliečio pateikta medžiaga ir institucijos atsakymas vertinami skirtingai; norime sužinoti skaitytojų nuomonę apie tokių pranešimų tikrinimo praktiką apskritai.
Ar universiteto patalpose turėtų vykti viešos diskusijos reprodukcinių teisių temomis?
Pasak LRT, LSMU pranešė, kad renginio „Laimingi abortai“ patalpų naudojimas nebuvo suderintas su universitetu – klausiame, ar universitetų erdvės turėtų būti atviros tokioms diskusijoms.
Ar dviračių gatvės turėtų būti apibrėžtos įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu?
Seimas lapkričio 5 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl 2021 m. Vyriausybės nutarimo, įteisinusio dviračių gatvių ženklus, todėl klausiame, ką mano skaitytojai.
Ar dalis valstybės finansavimo aukštosioms mokykloms turėtų priklausyti nuo studijų kokybės rodiklių?
Seimas 2026-10-15 priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, o diskusijoje kalbėta apie skatinamąjį finansavimą už studijų kokybę, todėl klausiame, ką apie tai mano skaitytojai.
Ar sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms už nustatytus pažeidimus turėtų būti taikomos baudos?
Seimas spalio 13 d. pritarė Sveikatos draudimo įstatymo projekto XVP-1701 pateikimui (tai dar ne pritarimas jo turiniui). Projektas numato naują poveikio priemonę – baudas, mokamas į PSDF biudžetą. Klausiame nuomonės apie šią idėją.
Ar fiziniams asmenims, investuojantiems į startuolius, turėtų būti taikoma pajamų mokesčio lengvata?
Seimas spalio 8 d. svarstė TS-LKDF narių projektus, pagal kuriuos investuotojai galėtų susigrąžinti iki 25 proc. į startuolį investuotų lėšų; klausiame, kaip skaitytojai vertina tokią lengvatą.
Ar Lietuvoje pakanka apsaugos darbuotojams, kurie praneša apie įmonių taršos slėpimą?
Klausiame, nes pirmosios instancijos teismas (nuosprendis neįsiteisėjęs) nustatė, kad nuotekų taršą daugelį metų slėpė organizuota grupė, o bylos eigoje kyla klausimas, kaip tokius atvejus galima išaiškinti anksčiau.
Kaip vertinate Seimo nustatytą Registrų centro audito terminą – iki 2027 m. spalio 5 d.?
Seimas pavedė Valstybės kontrolei įvertinti Registrų centro duomenų saugumą po galimo duomenų nutekinimo, o terminas buvo pratęstas beveik metais, todėl klausiame skaitytojų nuomonės.