Pereiti prie turinio
Pilietinė žiniasklaidapilietineziniasklaida.lt
Grįžti į naujienas

Visuomenė · 2026 m. lapkričio 13 d.

Autorius: Pilietinė žiniasklaidaPublikacija parengta pasitelkiant dirbtinį intelektą ir patikrinta redakcijos.

Devynios aukos ir jokio nustatyto motyvo: Krokuvos tragedija virto informaciniu karu

Lapkričio 7 d. Krokuvos Rynek Główny aikštėje šaudęs 24 metų vyras per kelias valandas tapo politinių kovų objektu. Vidaus reikalų ministras iš pradžių teigė, kad šaulys buvo sužavėtas kraštutinių dešiniųjų ideologijomis, vėliau ministerija vertinimą atšaukė. Po to pasklidęs jam priskiriamo profilio koliažas rodė kitokį vaizdą, tačiau jo autentiškumas nepatvirtintas, o nuotrauka buvo perdirbta į klastotes. Lapkričio 10 d. teisingumo ministras sakė, kad yra „labai stiprių“ dešiniojo ekstremizmo pėdsakų ir ši versija tiriama kartu su kitomis. Prokuratūra kol kas skelbia, kad išpuolis vertinamas kaip teroristinis, o motyvas nenustatytas.

Krokuvos Rynek Główny aikštė prieblandoje ir antraštė „Devynios aukos ir jokio nustatyto motyvo: Krokuvos tragedija virto informaciniu karu“
Krokuvos Rynek Główny aikštė (archyvinė nuotrauka). Nuotr. Jorge Láscar / Wikimedia Commons, CC BY 2.0

2026 m. lapkričio 7 d., šeštadienį, apie 15 val. Krokuvos Rynek Główny aikštėje prasidėjo šaudynės. Pagal Lenkijos Vikipedijos pateiktą „Onet“ rekonstrukciją, 24 metų Michał Oksiński iš Ostrovieco Šventakryžiaus (Ostrowiec Świętokrzyski) juodu automobiliu įvažiavo į aikštę ir šaudė iš AR-15 tipo karabino, vėliau judėjo link Vavelio ir šaudė į tramvajų Visų Šventųjų aikštėje. Policija jį pašovė Dietlos ir Stradomskos gatvių sankryžoje. Pasak „Euronews“, šaulys mirė ligoninėje lapkričio 9 d., todėl kaltinimų jam nebus pareikšta.

Šis tekstas – ne apie pačias žudynes, o apie tai, kas įvyko po jų: kovą dėl šaulio „ideologijos“.

Kas nustatyta

Krokuvoje žuvo 6 žmonės (4 moterys ir 2 vyrai, tarp jų austrė ir britas), sužeista 15, tarp jų du policininkai. Penki sužeistieji – Austrijos, Vokietijos, Portugalijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai. Ostrovece, šeimos bute, rasti nušauti trys šaulio artimieji; pirminiais prokuratūros duomenimis, juos prieš išvykdamas į Krokuvą nužudė tas pats asmuo. Iš viso – devyni žuvusieji, neskaitant paties šaulio. Lietuvių tarp aukų šaltiniuose nėra.

Prokuratūros atstovas Przemysław Nowak lapkričio 9 d. spaudos konferencijoje, pasak „Euronews“, skelbė: šalia šaulio ir automobilyje rasti du AR-15 ir du pistoletai bei šimtai šovinių, Ostrovece – dar septyni ginklai. Jis turėjo sportinio šaudymo leidimą nuo 2026 m. sausio, nuo 2022 m. lankė šaudymo klubą, teistas nebuvo. Gynybos ministras paneigė jo ryšį su kariuomene. Prokuratūra išpuolį vertina kaip teroristinį, tačiau motyvas nenustatytas.

Ministro pirminis vertinimas

Lapkričio 7 d. vakare vidaus reikalų ministras Marcin Kierwiński, remdamasis pirminiais duomenimis, teigė, kad užpuolikas buvo sužavėtas kraštutinių dešiniųjų ideologijomis ir turėjo labai radikalių pažiūrų (pasak anglų Vikipedijos ir „whatthefact.app“). Vėliau Vidaus reikalų ministerija šį vertinimą atšaukė; ministras sakė, kad motyvai neaiškūs, o jis kėlė hipotezę.

Lapkričio 9 d. prokuratūra kalbėjo atsargiai. Pasak P. Nowako, „per anksti kategoriškai kalbėti apie motyvus, įkvėpimą, kokią nors ideologiją“ (lenk. „Jest za wcześnie, aby kategorycznie mówić o motywach, inspiracji, jakiejś ideologii“). Jo teigimu, šaulio kambaryje nėra „akivaizdžios simbolikos“ nei kraštutinių dešiniųjų, nei kairiųjų. Ten rasta Gadsdeno vėliava – JAV libertarų simbolis; prokuratūra, pasak „Euronews“, pažymėjo, kad jos reikšmė įvairi ir pats jos turėjimas ideologinių motyvų neįrodo. Kielcų prokuratūra teigė, kad aktyvios politinės ar ekstremistinės veiklos pėdsakų kol kas nerasta. Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemar Żurek minėjo ir kitą hipotezę – asmuo, sužavėtas masinėmis žudynėmis, kurio nemotyvuoja viena ideologija.

Lapkričio 10 d. W. Żurek, pasak RMF24 (PAP), pateikė daugiau prielaidų iš šaulio įrenginių analizės. Jo teigimu, šaulys kelis mėnesius prieš išpuolį žiūrėjo svetaines apie Anderso Breiviko žudynes Norvegijoje, o jo užrašuose „tikrai yra dešiniosios ideologijos elementų“ (lenk. „na pewno są tam elementy ideologii prawicowej“); užrašai dar iššifruojami. „Dėl to kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo versiją tiriame“, – sakė ministras. Kita hipotezė, pasak jo, – kad šaulys „žavėjosi serijiniais žudikais“ ir bandė pamėgdžioti tam tikrus dramatiškus įvykius Europoje ir pasaulyje. Per spaudos konferenciją, pasak RMF24, ministras tai vadino hipotezėmis ir tyrimo kryptimis, ne nustatytu motyvu, o tyrėjai tiria ir šaulio šeimos santykius bei aplinką.

Tą pačią dieną interviu „Radio Kraków“ W. Żurek, pasak „Notes from Poland“ (citatos – iš šio leidinio vertimo į anglų kalbą), sakė: „Šie motyvai tiriami. Yra labai stiprių dešiniojo ekstremizmo pėdsakų.“ Anot jo, tai, ką M. Kierwiński pranešė pirmomis valandomis (kad šaulys buvo sužavėtas kraštutinių dešiniųjų ideologijomis; Vidaus reikalų ministerija tą vertinimą vėliau atšaukė), „atrodo, patvirtina įrodymai“. Pasak to paties leidinio, W. Żurek sakė, kad laiško ar kitokio motyvus atskleidžiančio pranešimo šaulys nepaliko, o tyrėjai vertina ir psichikos sutrikimų galimybę. Prokuratūra motyvo kol kas nenustatė.

Ką rodo jam priskiriamas profilis

Po išpuolio socialiniuose tinkluose pasklido ekrano nuotraukų koliažas iš „Facebook“ profilio „Michał Oksiński“. Jame – nuotraukos su dujokauke, raudona berete ir vaivorykštės (LGBT) vėliava, komentarai religine tema ir 2019 m. gruodžio 5 d. įrašas: laikina profilio nuotrauka, kurioje ranka su alaus buteliu prie dvasininko portreto. Po ja kito vartotojo komentaras: „Nuotrauka raudonoje komunizmo šviesoje, net malonu.“ Ekrano nuotraukos darytos gerokai prieš išpuolį – komentarai jose pažymėti „prieš 5 metus“. Vardas ir pavardė nėra reti, todėl paskyra galėjo priklausyti ir kitam asmeniui.

Jei profilis tikrai šaulio, jo turinys būtų sunkiai suderinamas su „kraštutinio dešiniojo“ etikete. Tačiau to nustatyti kol kas niekas negalėjo. Fakto tikrinimo projektas „whatthefact.app“ nurodo, kad koliažas panašus į tikrų ekrano nuotraukų rinkinį, o ne į dirbtinio intelekto kūrinį, bet, pasak jo, nenustatyta, kad paskyra priklausė šauliui ar kad įrašai tikri. Teiginį, kad jis buvo kairysis antifa ir anarchokomunistas, projektas vertina kaip klaidinantį, nes jo patikrinti neįmanoma. Profilis po išpuolio tapo nebepasiekiamas; kas jį pašalino, nenustatyta, įrodymų, kad tai padarė valdžia ar policija, nėra.

Kiti ženklai taip pat prieštaringi. Dešiniųjų pakraipos leidinys „Remix News“, remdamasis anoniminiu Krokuvos policijos šaltiniu, kurį cituoja „Rzeczpospolita“, rašė, kad šaulys galėjo būti kraštutinis kairysis. Artimas draugas, pasak anglų Vikipedijos, jokių pažiūrų, kurias būtų galima vadinti dešiniosiomis, nepastebėjo. Net jei profilis būtų autentiškas, keli prieš penkerius ar daugiau metų paskelbti įrašai nėra nei pažiūrų įrodymas, nei motyvo paaiškinimas.

Kaip nuotrauka tapo klastočių pagrindu

Pasak „Rzeczpospolitos“ (PAP) ir fakto tikrintojų „Demagog“, nuotrauka su dujokauke ir vaivorykštės vėliava nėra dirbtinio intelekto kūrinys – tačiau iš jos padarytos klastotės.

Viena jų – dirbtiniu intelektu perdirbta nuotrauka, kurioje vietoj vaivorykštės vėliavos atsirado OUN-UPA vėliava. Ji buvo susieta su netikrais Nepriklausomybės žygio lapeliais Varšuvoje: QR kodas vedė prie šio vaizdo su užrašu „Możemy to powtórzyć 11.11“ („Galime tai pakartoti lapkričio 11-ąją“). Klastotę pirmieji atskleidė „Demagog“; pasak „Rzeczpospolitos“, lapelių nuotraukose aptiktos dirbtinio intelekto naudojimo žymės.

Kita – „Ukrainos samdinio“ versija. „Sprawdzamto.pl“ teigimu, nėra įrodymų, kad „Telegram“ paskyra „michaloksinski“ su Ukrainos vėliava priklausė šauliui, o nuotrauka su kaukėtu vyru ir Ukrainos vėliava sukurta dirbtiniu intelektu. Antsiuvą ant šaulio drabužių analitikas Jarosław Wolski įvertino kaip turintį „nulinę reikšmę“. Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK šį naratyvą priskyrė pagrindiniams dezinformacijos naratyvams. Dar vieną variantą – su „Falangos“ ženklu ant vėliavos – svetainė „terroryzm.pl“ vadina modifikacija (tai tik vieno šaltinio duomenys).

Kodėl tai svarbu ir Lietuvoje

Šis įvykis – ne apie Lietuvą, bet rodo bendrą mechanizmą: kai įvykis dar šviežias, o tyrėjai motyvo nežino, informacijos tuštumą užpildo politikų prielaidos ir socialinių tinklų vaizdai. Tas pats nepatikrintas ekrano vaizdas gali būti pateiktas kaip įrodymas bet kuria kryptimi, o dirbtinis intelektas leidžia jį greitai perdirbti. Taisyklė skaitytojui: kol nepatvirtinta, kad paskyra priklauso asmeniui ir įrašai tikri, tai tik vaizdas, ne faktas.

Ko dar nežinome

Nežinome motyvo. Nežinome, ar profilis priklausė šauliui ir kas pašalino paskyrą. Prokuratūra tyrimą tęsia – tiria šaulio telefonus ir kitus įrenginius. Teisingumo ministras įvardijo kelias tyrimo kryptis – tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo bei susižavėjimo masinėmis žudynėmis, – tačiau prokuratūra kol kas skelbia, kad išpuolis vertinamas kaip teroristinis, o motyvas nenustatytas.

Šaltiniai

Pilietinė žiniasklaida. Žmonės. Faktai. Atsakomybė.

#Krokuvos šaudynės#Lenkija#dezinformacija#klastotės#dirbtinis intelektas#prokuratūra#socialiniai tinklai

Apklausa nuo 2026 m. lapkričio 13 d.

Kaip, jūsų nuomone, politikai ir žiniasklaida turėtų kalbėti apie išpuolio motyvą, kol tyrimas nebaigtas?

Po Krokuvos šaudynių pareigūnai ir socialiniai tinklai pateikė skirtingus motyvo vertinimus, kol tyrimas dar nebaigtas.

Plačiau: Devynios aukos ir jokio nustatyto motyvo: Krokuvos tragedija virto informaciniu karu