Tautos išdavystė už 400 mln Eurų

Lietuvos valdžia planuoja įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, siekdama surinkti papildomus 400 mln. eurų. Finansų ministras R. Šadžius ir Seimo narė B. Vėsaitė atvirai pripažįsta ekonominio spaudimo taktiką.

Kai valdžios atstovai ima aiškinti, kad nauji mokesčiai yra „socialiai teisingi“ ir „skatins ekonomiką“, visuomet verta atidžiau įsiklausyti, kas slepiasi tarp eilučių. Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Seimo narė Birutė Vėsaitė atvirai pripažįsta — nekilnojamojo turto mokestis įvedamas tam, kad būtų surinkta papildomai 400 milijonų eurų į valstybės iždą.

Pinigų paėmimas iš sukurtos kartos

Lietuvoje didelė dalis nuosavybės, kuria šiandien valdžia nori apmokestinti, buvo sukurta Tarybų Sąjungos laikais — butai, žemės sklypai, kolektyvinių sodų nameliai. Dabar Vėsaitė traktuoja šį turtą kaip valdžios nuosavybę, kurią galima „protingai apmokestinti“.

Ekonominė prievarta

Finansų ministras atvirai įvardija tikrąjį mokesčio tikslą: „priversti žmogų antrą kartą pagalvoti, ar jam verta turėti tą turtą“. Tai klasikinė ekonominio šantažo forma: jei nenori mokėti papildomų mokesčių — parduok ar atiduok.

Valdžios godumas

Ministras džiaugiasi, kad toks apmokestinimas leis „atšildyti“ 400 milijonų eurų valstybės rezervo fondo lėšų. Reforma yra papildomas pinigų surinkimo mechanizmas žmonių sąskaita.

Vėsaitės veidmainystė

Prieš keletą metų Vėsaitė viešai ragino Lietuvą priimti pabėgėlius, tačiau pati nei vieno pabėgėlio nepriėmė į savo būstą. Dabar ta pati politikė su moraliniu pamokslu aiškina tautai, kiek jie turi mokėti mokesčių už nuosavybę.

Išvada: tai yra tautos apiplėšimas už 400 mln. eurų. Valdžia prievartauja žmones mokėti už jų pačių sukurtą nuosavybę, o politikai bando tai pridengti socialinio teisingumo lozungais.