Pereiti prie turinio
Pilietinė žiniasklaidapilietineziniasklaida.lt
Grįžti į naujienas

Teisė ir teismai • Video · 2026 m. rugpjūčio 24 d.

▶ Video#bylinėjimosi išlaidos#advokato paslaugos#proporcingumas#civilinis procesas#teisingumas#žiniasklaida#atstovavimas teisme#SLAPP#Nomeda Marčėnaitė#Donaldas Šarmanauskas#Gediminas Paplauskas#Julius Sakalauskas

Autorius: Pilietinė ŽiniasklaidaPublikacija parengta pasitelkiant dirbtinį intelektą ir patikrinta redakcijos.

Nomedos Marčėnaitės byla: teisingumas ar finansinis absurdas?

Vaizdo įraše aptariamas civilinis ginčas, kuriame, pašnekovų teigimu, priteista apie 1 500 eurų, o advokato išlaidos siekė 7–8 tūkst. eurų. Diskutuojama apie bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, atstovavimo teisme taisykles ir galimą spaudimą žiniasklaidai.

Pilietinės žiniasklaidos civilinis ginčas su Nomeda Marčėnaite tapo atspirties tašku diskusijai apie bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, advokatų paslaugų kainas ir galimybes apsiginti teisme. Vaizdo įraše keliami klausimai, ar didelės teisinės išlaidos padeda siekti teisingumo, ar tampa finansinio spaudimo priemone.

Priteista suma ir advokato išlaidos

Vaizdo įraše aptariama, kad ieškinyje buvo prašoma apie 3,7–3,8 tūkst. eurų, o teismas priteisė maždaug 1,5 tūkst. eurų. Pašnekovų nuostabą labiausiai kelia ne priteista suma, o nurodytos advokato išlaidos – jų teigimu, jos siekia apie 7–8 tūkst. eurų, t. y. kelis kartus daugiau nei priteista.

Proporcingumo klausimas

Diskusijoje svarstoma, ar ekonomiškai pagrįsta išleisti tokią sumą byloje, kurioje gauta gerokai mažesnė kompensacija. Taip pat keliami klausimai dėl išlaidų apmokėjimo ir dokumentų, kurie tai patvirtintų. Pašnekovai aiškiai nurodo neturintys įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar visa nurodyta suma advokatui faktiškai buvo sumokėta.

Vaizdo įraše nepateikiama institucijų ar kitos bylos šalies paaiškinimų, taip pat nėra banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar teismo išvadų dėl atsiskaitymo faktų.

Atstovavimo teisme taisyklės ir „monopolio“ argumentas

Diskusija nuo konkrečios bylos pereina prie platesnio klausimo – kaip civiliniuose procesuose veikia atstovavimo taisyklės. Pašnekovai teigia, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimai apribojo galimybes atstovauti teismuose, o tai, jų vertinimu, gali stiprinti advokatų profesinį monopolį ir prisidėti prie didesnių teisinių paslaugų kainų.

Viešumo ribos ir žiniasklaidos klausimai

Vėlesnėje vaizdo įrašo dalyje aptariama viešai prieinama informacija apie įmonių duomenų bazes ir keliami klausimai dėl viešosios įstaigos pajamų, viešųjų pirkimų, paramos rinkimo bei būsto finansavimo. Pašnekovai pateikia savo interpretacijas, tačiau vaizdo įraše nėra išsamių finansinių dokumentų ar institucijų tyrimų išvadų, todėl keliami klausimai negali būti pristatomi kaip patvirtinti pažeidimai.

Galimas spaudimas žiniasklaidai

Pašnekovas bylą interpretuoja kaip galimą bandymą finansiškai paveikti arba užčiaupti nedidelę nepriklausomą žiniasklaidos priemonę. Diskusijoje minimos SLAPP bylos, tačiau vaizdo įraše nėra institucijos išvados, kuri patvirtintų, kad ši konkreti byla oficialiai pripažinta SLAPP.

Kviečiama platesnė diskusija

Baigdami pokalbį, pašnekovai kviečia teisės bendruomenę aptarti atstovavimo teismuose taisykles, advokatų paslaugų kainas ir bylinėjimosi išlaidų kontrolę. Jų manymu, platesnė konkurencija galėtų mažinti teisinių paslaugų kainas ir suteikti žmonėms daugiau galimybių pasirinkti atstovavimą.

Vis dėlto esminis klausimas išlieka konkretus: ar 7–8 tūkst. eurų siekiančios advokato išlaidos, kai priteista apie 1,5 tūkst. eurų, yra proporcinga teisingumo kaina. Atsakymo vaizdo įraše nepateikia institucijos – tai, pašnekovų vertinimu, sistemos problema, kurią būtina svarstyti viešai.

VIDEO

Video įkeliamas iš YouTube tik paspaudus. Žiūrėti YouTube