UAB „Gindana“ nuteista už dokumentų klastojimą ir akcizo vagystę

UAB "Gindana" buvo kaltinama nusikalstamomis veikomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto apgaule užvaldymas), 300 straipsnio 3 dalį ir kitais straipsniais. Nusikaltimai buvo susiję su melagingų duomenų pateikimu ir apgaulingais veiksmais, kurie padarė žalą įvairioms valstybinėms įstaigoms ir įmonėms, įskaitant neteisėtai padidintas kuro tiekimo kainas.

UAB „Gindana“ byla: nusikalstama schema – atsitiktinė klaida ar veiklos modelis?

UAB „Gindana“ bylos nagrinėjimas Klaipėdos teisme išryškino ne tik konkrečią nusikalstamą veiką, bet ir sukėlė esminių klausimų apie verslo moralę bei praktikas, kurių imamasi siekiant uždirbti pelną. Remiantis teismo sprendimu ir pateiktais duomenimis, bendrovės vadovai ir darbuotojai vykdė apgalvotas apgaulės schemas, kurios atnešė didelę finansinę žalą valstybei ir sąžiningiems rinkos dalyviams. Tačiau kyla klausimas: ar ši byla – vienkartinė klaida, ar tik ledkalnio viršūnė, slepianti gilesnes, galbūt tęstines nusikalstamas veiklas? Teismo nustatyti faktai byloja apie UAB „Gindana“ vadovų ir buhalterių įgyvendintas sistemas, kurios apėmė melagingų dokumentų klastojimą ir neteisėtai iš valstybinių įmonių gautų lėšų pasisavinimą. Nustatyta, kad įmonė:

• Klastojo PVM sąskaitas-faktūras, dirbtinai padidindama kuro tiekimo kainas.

• Suklastojo sertifikatus, siekdama laimėti viešuosius konkursus, nors tam neturėjo teisės.

• Nuosekliai ir organizuotai veikė su skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis.

Tokios veiklos mastas kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės veiklos moralės: ar tai buvo atsitiktinė klaida, „neapskaičiuotas“ veiksmų planas, ar tikslingas, daug kartų pasiteisinęs modelis, skirtas pelnui didinti?

Finansinės schemos: pelnas uždirbtas sąžiningai ar apgaulės būdu?

Teismo sprendime nurodoma, kad UAB „Gindana“ neteisėtai įgijo 79 122,88 EUR (273 195,47 Lt), klastodama kuro kainas ir sąskaitas-faktūras. Papildomai, bendrovė neteisėtai laimėjo viešuosius konkursus dėl 192 000 litrų dyzelinio kuro tiekimo, pateikusi suklastotą sertifikatą.

Šie faktai kelia klausimų apie bendrovės ilgalaikės veiklos modelį:

• Ar tai buvo vieninteliai atvejai, kai įmonė klastojo dokumentus, ar tik tie, kurie buvo išaiškinti ir užfiksuoti?

• Ar įmonės vadovai ir buhalteriai veikė taip, tikėdamiesi niekada nebūti sugauti, o gal tai buvo tik „įprasta“ veiklos dalis, skirta „optimizuoti“ pelną?

Pažymėtina, kad nusikalstamos schemos vykdytos sistemingai kelerius metus, o tai byloja apie sąmoningą ir ilgalaikį veiklos modelį. Dėl šios priežasties pagrįstai galima kelti klausimą, kiek kartų tokios schemos buvo įgyvendintos, kol pagaliau buvo demaskuotos.

Didelis turtas – sąžiningo darbo rezultatas ar nusikalstamos veiklos pasekmė?

UAB „Gindana“ vadovas ir buhalteriai pripažino savo kaltę, tačiau kartu teismui pateikė argumentus, pabrėždami įmonės reikšmingą indėlį į valstybės biudžetą. Įmonė buvo viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų, ypač dėl akcizo mokesčio. Advokatai taip pat akcentavo įmonės pelningumą ir darbuotojų sukurtas darbo vietas.

Tačiau ši informacija kelia moralinį klausimą: ar šis „prisidėjimas prie biudžeto“ pateisina nusikalstamą veiklą, jei pelnas iš dalies buvo uždirbtas apgaule?

Teismui pateikti duomenys apie didelius įmonės finansinius įsipareigojimus, mažėjančią pelno maržą ir augančią skolą bankams verčia abejoti įmonės veiklos tvarumu bei tikrąja jos finansine padėtimi.

Ar nusikalstama veikla tapo „normali“ praktika?

Kai nusikalstamos veikos vykdomos metų metus, jų dalyviai dažnai nustoja vertinti savo veiksmus kaip nusikaltimą. Šiuo atveju:

• UAB „Gindana“ vadovai ir darbuotojai nuolat falsifikavo dokumentus, naudodamiesi tiekėjų, užsakovų ir viešųjų pirkimų sistemų spragomis.

• Buhalteriai, veikiantys pagal vadovų nurodymus, atliko klastojimus kaip įprastą veiklą.

• Viešųjų konkursų klastojimas ir apgaulė tapo nuosekliu veiklos modeliu, kuris, atrodo, nebuvo laikomas išskirtiniu įvykiu.

Tai verčia manyti, kad nusikalstama veikla nebuvo vienkartinė klaida – tai greičiau tapo normalizuota praktika. Panašūs atvejai dažnai atsiranda, kai įmonės vertina riziką būti sugautoms kaip minimalią, o galimą pelną – kaip reikšmingai viršijantį gresiančias baudas. UAB „Gindana“ vadovams ir darbuotojams skirtos baudos, tačiau jų dydžiai kelia klausimą, ar jos pakankamai atgrasios. Pavyzdžiui, neteisėtai uždirbta suma buvo 79 122,88 EUR, o galutinė subendrinta juridinio asmens bausmė – tik 30 128 EUR.