📰 „Ateisim ir pas tave“ – buvęs Seimo narys Dainius Kepenis atskleidė viešus grasinimus Šaulių sąjungoje

Buvęs Seimo narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos įkūrėjas ir aktyvus Šaulių sąjungos narys Dainius Kepenis viešai kreipėsi į organizacijos vadovybę, atskleisdamas galimą radikalėjimą ir vidaus bauginimus tarp narių. Kaip teigia Kepenis, susirinkimo metu vienas Šaulių sąjungos narys Steponas Litvinas jam tiesiogiai pagrasino: „Ateisim ir pas tave“ – tai nuskambėjo kontekste, kai buvo svarstomas nario pašalinimas už jo išsakytą nuomonę žiniasklaidoje.

„Aš pasakiau, kad esu prieš šalinimą žmogaus iš šaulių tarpo vien už tai, kad jis davė interviu ir išreiškė kritiką kai kurių vadų retorikai. Ir tada vienas veikėjas, vardu Steponas Litvinas, pasakė: Ateisim ir pas tave. Tai kada žadate ateiti? Kada sutikimą ruošti?“, – pasakojo Dainius Kepenis.

Šis viešas pasisakymas iškelia rimtus klausimus apie grėsmes žodžio laisvei organizacijos viduje ir apie galimą nukrypimą nuo Šaulių sąjungos misijos – tautinės gynybos, visuomenės stiprinimo bei pilietinio ugdymo.

❗ Kaltinimai dėl ekstremizmo ir pokario susidorojimo retorikos

Dainius Kepenis savo kreipimesi atkreipė dėmesį į pavojingus radikalizacijos ženklus, pasigirstančius organizacijos gretose. Jo teigimu, kai kurie šauliai kalba apie „nelojalių piliečių žudymą“, lyg tai būtų pagrįstas pilietinės gynybos tikslas.

„Tokie žmonės kaip Kasčiūnas ir jo aplinka šneka apie nelojalių piliečių žudymą, apie fizinį susidorojimą su tais, kurie mano kitaip. Ar tai dar yra Šaulių sąjunga, ar jau karinė politinė chunta?“ – retoriškai klausė Kepenis.

Jis taip pat prisiminė pokario istoriją, kai lietuviai žudė vieni kitus, o dabartines tendencijas vadina pavojingu žingsniu atgal.

🛑 Viešas pareiškimas Šaulių vadovybei

D. Kepenis kreipėsi į Šaulių sąjungos vadovybę – įskaitant Seimo narį Lauryną Kasčiūną, kuris yra tiesiogiai susijęs su krašto gynybos politika, bei kitus atsakingus pareigūnus – reikalaudamas nedelsiant pasmerkti grasinimus ir atsiriboti nuo neapykantos retorikos:

„Jūs nebekalbate apie jaunimo ugdymą, apie fizinį pasirengimą, apie pilietinį pasipriešinimą. Jūs kalbate apie priešų ieškojimą. Jūs nesate pasirengę ginti Tėvynę, jūs ruošiatės ją suskaldyti iš vidaus.

Anot jo, organizacijos viduje formuojasi autoritarinis mentalitetas, kurio branduolys grindžiamas jėgos demonstravimu ir lojalumo reikalavimu be diskusijos.

⚠️ „Landsbergio kariuomenės“ naratyvas

Kepenio liudijime taip pat skambėjo pastaba, kad dalis Šaulių narių save įvardijo kaip „Landsbergio kariuomenę“, ir tai, anot jo, tik dar labiau išskiria organizaciją iš pilietinės konsolidacijos trajektorijos. Pasak Kepenio, buvo netgi plojama, kai šie pareiškimai buvo ištarti.

🧭 Istorinis ir asmeninis kontekstas

Dainius Kepenis prisiminė ir savo šeimos istoriją – jo senelis buvo Birželio sukilimo dalyvis, Šaulių būrio vadas, sušaudytas sovietinių pareigūnų. Būtent dėl to jis įstojo į Šaulių sąjungą kaip pagarbos ženklą savo šeimos atminimui ir pilietinei misijai.

📢 Redakcijos komentaras

Šis viešas liudijimas kelia rimtus klausimus ne tik dėl Šaulių sąjungos vidaus kultūros, bet ir dėl to, kaip organizacija supranta savo vietą šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje. Kai ginkluota struktūra, turinti valstybės pasitikėjimą, pradeda toleruoti grasinimus savo nariams – tai jau nebe tik vidaus reikalas.

Jeigu nebus aiškaus viešo pasmerkimo iš vadovybės, kyla grėsmė, kad tokios struktūros gali tapti radikalios ideologijos įrankiu, kur vietoj pilietinės gynybos atsiranda vidinis susidorojimo mechanizmas.

⚖️ Dar vienas viešas kreipimasis dėl grasinimų – reaguoja ir Gintaras Furmanavičius

Į analogišką situaciją viešojoje erdvėje sureagavo ir žinomas visuomenininkas, buvęs politikas Gintaras Furmanavičius, kuris 2025 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Lietuvos policiją ir Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimai nusikalstamų pasisakymų, nuskambėjusių tinklalaidėje „Kasčiūnas TV“.

Jo laiške cituojamas Seimo narys, valdančiosios partijos pirmininkas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas, kuris kartu su Šaulių sąjungos nariu Gabrieliu Liaudansku-Svaru viešai diskutavo apie galimą būtinybę „žudyti nelojalius piliečius“. Tiesioginėje citatoje:

G. Liaudanskas: „Ar visame tame jiems pasakoma, kad tu turėsi nužudyti nelojalius piliečius?“

L. Kasčiūnas: „Aš tikiuosi, kad pasakoma.“

Tokie žodžiai, anot Furmanavičiaus, gali būti vertinami kaip viešas kurstymas susidoroti su kitaminčiais, pažeidžiant Baudžiamojo kodekso 170 str. (kurstymas smurtauti), o galbūt ir 129 str. (rengimasis nužudyti).

G. Furmanavičius savo laiške nurodo, kad:

• tokie teiginiai diskredituoja Šaulių sąjungą ir jos tikslus,

• kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui,

• bei kursto visuomenės supriešinimą, bandant sukurti lojalumo režimus ir neapykantos pagrįstą naratyvą.

Jis ragina atsakingas institucijas pradėti tyrimą ir viešai įvertinti šiuos pasisakymus, kurie, pasak jo, negali būti traktuojami kaip „nevykęs pokštas“.